Ar kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? Ketvirta dalis

aip jau gavosi, kad šiuolaikinės civilizacijos ekonomikoje pinigai, esantys kaip mainų priemonė prekėms ir paslaugoms įsigyti, patys yra prekė. Taip, mes susimokame už pinigus: natūra (darbo jėgos forma) ir procentais, kai juos skolinamės.

Iš principo tai reiškia, kad vertės mato vienetas pats tapo verte. Tai absurdas, bet tik filosofine prasme. Gyvenime gi taip ir yra. Mes mylim pinigus ir už juos parduodam viską, ką galima parduoti. Tokia realybė.

Gal būt iš čia ir kilo, labiau verbalinė, sumaištis, kai vertė painiojama su kaina, o kaina su verte. Čia tikrai nesunku susipainioti. Nes vertės matas – pinigų apskaitos funkcija – irgi yra vertė.

Atsiprašau, kad sudėtingai dėstau, bet su paradoksais taip ir gaunasi. Ir tuo labai puikiai pasinaudoja ir politikai, ir centrinių bankų galvos ir šiaip visokio plauko sukčiai.

Kadangi nėra (bent kol kas) objektyvaus būdo nustatyti vertei, kaip tokiai, tai labiau panaši į iliuzija. Bet kalbant tiksliau, tai subjektyvi substancija. Tačiau bet kokios rinkos varomosios jėgos yra VERTĖ ir KAINA. Paaiškinsiu.

Jūs ateinate į maisto prekių parduotuvę nusipirkti duonos. Ir visiškai nesvarbu, kokia tai parduotuvė: kiniečio šeimos verslo kišenės dydžio parduotuvikė ar tesrimmaxcomima tinklo centras.

Jums reikia duonos, vadinasi, ji jums turi vertę. Pardavėjui nereikia duonos jis jos turi daug, vertės jam ji neturi. Pas kiną pasiderate, centre iš asortimento renkatės pagal kainą ir skonį. Nusiperkate. Įvyksta sandoris, kai nesutariama dėl vertės (reikia-nereikia), bet sutariama dėl kainos. Taip vyksta absoliučiai visi sandoriai, absoliučiai visose rinkose.

Kai kitą kartą pirksite ar parduosite akcijas, ar lįsite į Forex, prisiminkite, kad ruošiatės sudaryti sandorį lygiai tuo pačiu principu: nesutarimas dėl vertės ir sutarimas dėl kainos.

Iš čia galima atskleisti melą arba idiotizmą tų veikėjų, kurie teigia, kad bitcoin vertė yra ne mažiau $1 000 000. Logika mums sako, kad tokios vertės daiktas už $10 000 yra labai patrauklus ir reikia tik pirkti. Negalima parduoti.

Deja, bet mes rinkoje matome visiškai priešingą situaciją, kai bitcoin rinkoje nuo 2018 m. pradžios vyrauja pardavėjai. Kaina nuo to laiko nukrito apie -46%. Bet ne apie tai šiandien kalba…

Apie pinigų, nesvarbu, kokie jie bebūtų, ‘vertę’ galima kalbėti tik kaip apie bendrą susitarimą, kad šitas popierius ar šitas bitas kompiuteryje, ar šitas įrašas telefono apps’e yra atsiskaitymo priemonė. Tai reiškia, kad pinigų forma neturi absoliučiai jokios prasmės.

Mums svarbu, kad save pardavę ir gavę pinigų, mes galėtume juos išleisti. Ir gaunant, ir išleidžiant pinigus mums rūpi, kad piniginis pervedimas būtų tikras, kad pinigai pakliūtų ten, kur buvo nukreipti.

Šiandien mums tai garantuoja komerciniai bankai, jiems į konkurenciją atėjo mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos. T.y. trečiosios šalys, garantuojančios transakcijos tikrumą ir apsaugą.

Bitcoin transakcijos atliekamos be trečios šalies dalyvavimo. Ir kas tą bent kartą darė, tikrai paliudys, kad tokios transakcijos yra saugios, greitos ir pigios. Man labiausiai patiko greitumas. Ir ne dėl to, kad kažkur skubėjau.

Bus daugiau…

3 thoughts on “Ar kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? Ketvirta dalis”

  1. Hi, Neat post. There’s an issue together with your web site in internet explorer, may test this텶E still is the marketplace chief and a good component of people will pass over your fantastic writing due to this problem.

Leave a Reply