Daug kalbėjom apie kriptovaliutas, kaip vertės saugotoją, mažiau nagrinėjom, tiksliau visai nenagrinėjom kriptovaliutų, kaip atsiskaitymo priemonės. T.y. kriptovaliutos – mūsų kasdieniai pinigai. O pinigai turi seną, seną istoriją. Ar tokią turi ir kriptovaliutos?
Kokia čia dar istorija? Net nebeaišku, kas yra bitcoin kūrėjas. Viena intriga ir revoliucinė blockchain technologija. Na, dar kainos bumas. Burbulu sunku jį pavadinti dėl vertės nebuvimo.
Šiek tiek istorijos
Įvairiomis savo formomis pinigai greitai tapo mainų priemone dėl savo patogumo, palyginus su barteriniais mainais. Nuo pat pradžios pinigai išgyveno daugybę transformacijų, kol, galiausiai, auksas tapo jų standartu.
Kol pasaulis nebuvo globalus, kol pinigai ir prekės pagrinde sukosi vienos šalies teritorijoje, tol aukso standartas veikė puikiai.
Viskas pasikeitė XX a. pradžioje, pasaulio valdantiesiems nepasidalijus įtakų ir teritorijų. Prasidėjo I-asis pasaulinis karas. Jam finansuoti net ir pačios turtingiausioms šalims aukso neužteko. Pinigų spausdino tiesiog tiek, kiek reikalavo patrankos.
Todėl beveik iš karto po karo pinigų perteklius rinkoje išprovokavo hiperinfliaciją ir ekonomines krizes beveik visose šalyse.
Nespėjo pasaulis atsigauti po sukrėtimo, prasidėjo II-asis pasaulinis karas, sukeltas ideologijų prieštaravimo.
Jam besibaigiant buvo pradėta kurti jau globalaus pasaulio poreikius atitinkanti finansinė sistema. Akivaizdu, kad aukso standartas šiam reikalui visiškai netiko.
Nors naujos sistemos (Breton Woods susitarimas) autoriai fantazija nepasižymėjo ir pasaulio valiutas pririšo prie JAV dolerio. Savo ruožtu, doleris buvo laikomas pririštu prie aukso.
Kodėl JAV? Todėl, kad tai stipriausia tuo metu buvusi ekonomika, ne tik stipriausia, bet ir stabiliausia, joje per visą istoriją nebuvo nė vieno diktatoriaus, karo nebuvo nuo Pilietinio karo. Pasirinkimas labai paprastas.
Tačiau ir šita sistema sužlugo 1971 m., kai pasidarė aišku, kad pinigų rinkose yra daug daugiau nei aukso atsargu centriniuose bankuose.
Taip, sužlugus Bretton Woods sistemai atsirado šiuolaikinė finansų sistema, atsirado Forex, atsirado laisva prekyba. Ši sistema lig šio geriausia, kokią žmonija turi per visą istoriją.
Todėl mes išskiriam dvi svarbiausias pinigų savybes: funkcionalumas ir turto kaupimas. Funkcionalumą aptarėm, o turtą kaipti pinigų pavidalu taip pat yra patogu.
Prieštaravimai
Aišku, kad sistema nėra tobula, nes nuolatos reikia reguliuoti pinigų kiekį rinkoje. Tą funkciją atlieka centriniai bankai. Tačiau pinigų kiekis priklauso ir nuo bankinės sistemos bei jos išduodamų kreditų kiekio.
Tokia procentinė sistema labai puikiai tinka komerciniams bankams, ji paremta ortodoksinės ekonomikos teorijomis. Tačiau dėl savo dirbtinės kilmės sistema yra trapi.
O žinant, kad ją reguliuoja tik grupelė visą spektrą silpnybių turinčių žmonių, finansinės krizės ištinka nuolatos. Plius, visi vartotojai bankams moka milijardus už tai, kad jie laiko ir naudojasi tų vartotojų pinigais.
Savaime aišku, kad kyla nepasitenkinimas. Ir jei vieni kuria konspiracijos teorijas, kiti imasi konkrečių veiksmų ir sukuria BITCOIN – šachas bankinei sistemai.
Tačiau ne viskas čia paprasta ir aišku.
Pasitikėjimo klausimas
Pasitikėjimas finansų pasaulyje labai svarbus. Tokį garantuoja valstybė ir centriniai bankai. Valstybė per įstatymų leidybą, centriniai bankai per tų įstatymų vykdymo kontrolę.
Centriniai bankai dar nustato pinigų kainą ir reguliuoja jų kiekį rinkoje. Valstybės „garantas“ yta labiau priverstinis, nes reikė mokėti mokesčius valstybės leidžiamais pinigais.
Centrinių bankų prižiūrimi komerciniai bankai užtikrina piniginių transakcijų saugumą ir tikrumą, t.y. patvirtina, kad apmokėjimui skirti pinigai tikrai yra pirkėjo sąskaitoje.
Tačiau precendentai visame pasaulyje parodo, kad priežiūros sistema veikia labai blogai ir, realiai, pasitikėjimas pagrinde remiasi ne įstatymais, o bankininkų asmeninėmis savybėmis.
Kriptologijoje pasitikėjimo klausimas sprendžiamas nepasitelkiant trečios (valstybės ar banko) šalies. Čia naudojama skaitmeninio „parašo“ technologija.
O tokiu principu veikiančios valiutos vadinamos kriptovaliutomis. Jos veikia blockchain pagrindu. Tai saugus, patikimas ir efektyvus atsiskaitymų būdas.
Finansų demokratizavimas
Lig šiol pinigų leidimas buvo siejamas su valstybės valdymu, o operacijos jais neįsivaizduojamos be bankų. Šiandien situacija pasikeitė.
Atsirado galimybė leisti „privačius“ pinigus. Pirmąja kregžde buvo bitcoin, paskui jau pasipylė kaip iš gausybės rago. Šiandien bitcoin-2 pretenduoja tapti Libra.
Nežinau, gerai tai ar blogai, kriptorevoliucija finansuose daro sistemą labiau demokratine, t.y. be centralizuoto valdymo organo.
Aišku, nereikia pamiršti, kad kelią skynė tokie reiškiniai, kaip p2p crowdsourcing’as ir PayPal su Apple Pay…
Blokų grandine paremta kriptopinigų technologija vadinama decentralizuota, nes tinkle „sprendimus priima“ visi mazgai. Be to tai technologija, kurios galimybės išeina toli už finansinių rėmų.
Your article helped me a lot, is there any more related content? Thanks!
Hi, sure!
https://www.spekuliantai.aipt.lt/ar-kriptovaliutos-taps-musu-pinigu-ateitimi-antra-dalis/