Pinigų ateitimi? Kriptovaliutas aktyvistai priskiria pinigų priemonėms tiems, kurie negali pasiekti tradicinių finansavimo šaltinių. Mažiau civilizuotos šalys, kur bankinės sistemos beveik nėra, suiručių metu ar pan. Praktika parodė, kad taip ir yra. Jei tikėti pranešimais iš Venesuelos ir Zimbabvės, žmonės greitai perėjo prie bitcoin ir net vietinėsekeityklose jo kaina buvo didesnė nei kitur pasaulyje.

Gal tai tikrai variantas? Iškilus nepasitikėjimu nuosava valiuta, bitcoin yra puiki alternatyva atsiskaitymams. Tik žinant žmonių godumą, ir bitcoin „ekonomikoje“ turtingesni tampa dar turtingesniais, o vargšai – didesniais vargšais.

Karlai, o tu man sakei, kad bitcoin padeda spręsti socialines problemas… Gal gali papasakoti kaip? Nes vien tik savo egzistavimu bitcoin nieko nesprendžia. Tik adrenaliną varinėja…

Perėjimas prie bitcoin ar kokios kitokios kriptovaliutos reikštų visišką grynųjų pinigų atsisakymą. Ar žmonija tam pasiruošusi? Ruošiasi po truputį.. Ypač mūsų regionas ir skandinavai.

Tai gali kažkiek apsaugoti nuo korupcijos, tačiau neapsaugos nuo šešėlinės ekonomikos arba taip vadinamos mafijos. Pinigų plovimas vyko ir vyksta per komercinius bankus.

Bet kriptovaliuta turi atmintį. Kaip besuktum, bet visada galima sužinoti, kas ką pirko, kiek mokėjo ir kada. Va čia yra krachas korupcijai ir šešėliui. Žmonija gal tam ir pasiruošusi, tačiau politikai ne. Tie, kurie deklaruoja „baltas rankas“, kriptovaliutų vengia, kaip velnias kryžiaus.

Iš kitos pusės, ar kriptovaliutos tikrai gali būti patogiau už inovatyvius atsiskaitymus fiat valiutomis. Jau dabar telefoną, pridėjęs prie terminalo, galiu susimokėti už prekes daug kur Lietuvoje. Ir man visai nesvarbu, per kiek laiko pardavėjas tuos pinigus pamatys savo sąskaitoje.

Be to, kad tokios „mobilios programėlės“ būtų dar saugesnės, jos gali būti sukurtos su blockchain technologija. Ir bitcoin netenka privalumo. Lieka vien tik su savo defliaciniais trūkumais ir ateitimi.

Čia būtų galima pasakojimą ir baigti, nes, blyn, senelė jau užmigo… Bet pasaka dar nebaigta.

Nes net XXI-ame amžiuje keliam klausimą, kas yra pinigai? Mainų priemonė ar vertės saugotojas? Ar abu iš karto? Kolegos mane išvadins durniumi, nes Pinigų funkcijos yra ir mainai, ir kaupimas.

O ką, jei viena valiuta atsiskaitoma, o kita – kaupiama pensijai?

O juk kažkada buvo galima kaupti ir JAV doleriais, ir net lietuviškais litais. Prieškariniais…

Nes centriniai bankai kaip ir pažadėjo, kad tuos pinigus, kuriuos turi žmogus, galima išsikeisti į auksą. Toks pažadas parašytas ant banknoto.

Kiek vėliau:

Lietuvoje:

Tačiau realybė parodė, kaip jau matėme, kad auksu padengti pinigai turi didelių trūkumų. Viskas būtų gerai, jei šalis nevykdytų tarptautinės prekybos ir to nesietų su gerovės ekonomikos ateitimi.

Ir turime valiutas, ant kurių parašyta tik, kad tai legali priemonė atsiskaitymams ir kreditavimui:

Arba visai nieko neparašyta, kaip ant euro:

O kam rašyti, jei įstatymais ir taip viskas aišku?..

O va taip atrodė pirmieji banknotai Europoje:

***

Kol ūkiniai santykiai vyksta tik šalies viduje, galima atsiskaitinėti ir auksu, ir sidabru arba popierėliu, garantuojančiu tą tauriųjų metalų kiekį. Bet vos tik prekyba išeina už valstybės sienų, prasideda problemos.

Tokia šalis, kaip Lietuva (nesvarbu, tarpukario ar šiandieninė) importuoja daug vartotojiškų prekių: rūbai, IT, automobiliai, žemės ūkio technika ir daug ko panašaus. Už šias prekes mes turime atsiskaityti kitokia nei nacionalinė valiuta.

Tai reiškia, kad jei norite, kad atėję į parduotuvę, rastumėte norimą kompiuterį ar šaldytuvą, tai kažkam reikėjo turimą šalies auksą iškeisti į dolerius ir už šiuos nupirkti tą kompiuterį ar šaldytuvą.

Tai pasižiūrim šios dienos Lietuvos tarptautinės prekybos statistiką. Eksporto yra už 2 495 300 000 eurų. Importo yra už 2 597 500 000 eurų. Vadinasi prekybos deficitas yra -102 200 000 eurų per mėnesį. O prekybos deficito vidurkis nuo 1994 m. yra -196 010 000 eurų per mėnesį.

Lietuvos aukso atsargos šiandien siekia 5 820 kilogramus arba 187 117.3 Trojos uncijos, arba 280 675 950 dolerių. Tai aukso atsargų Lietuvai užtenka vos 1.3 mėnesio. Po to recesija ir gili ekonominė krizė. Tačiau mes dar esam euro zonos šalis, tai aukso užtektų gal ir kokiam pusmečiui.

Tai visus grynspenus, konspiracinių teorijų mėgėjus ir kitus aukso standarto propaguotojus reikia sušaudyti už daromą žalą ekonomikai. Kuri norit to ar nenorit, yra globali.

Grynspenus už tai, kad jie nori, kad visas žmonijos auksas pertekėtų tik į JAV, ne JAV piliečius – už tai, kad siekia sužlugdyti savo šalies ekonomiką. Bet kokios kalbos apie aukso standartą yra grėsmė nacionaliniam saugumui.

Na, nebent jums nereikia išmaniųjų telefonų. Tačiau net ir su išmaniosiomis technologijomis mes esam vis dar vyžoti būrai.

Išvada

Tai kodėl mums neturėti dviejų tipų valiutų? Griežtai atskirtų viena nuo kitos.

Vieną naudojam atsiskaitymams, kitą naudojam taupymui. Čia tik idėja, sklandanti ir kriptorinkoje. Koks tai būtų finansinis mechanizmas, dar reikėtų sukurti. Ne bėda, jei yra pakankamai fantazijos valiutą susieti ne tik su auksu.

Iš principo, prie atsakymo į klausimą Kaip kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? mes dar nepriartėjome… Bet judam.

Bus daugiau…